EMO mintys

             Kai buvau mazesne, svajojau, kokia busiu populiari, kiek daug turesiu draugu ir panasiai. Kai paaugau, igijau kelis tikrus draugus, grupele tiesiog geru pazistamu, buvau labai  laiminga ir patenkinta tuo, ka turiu. Dabar gerai susimasciau, ir supratau, kad.. velniop, noriu turet galybe draugu. Ne draugiu, o draugu. Nenoriu daug galvot apie tai, nes tik dar labiau nervinuosi, bet ta mintis vis iskyla ir neina galvot apie nieka kita. Noriu noriu, labai noriu. Bet gyvenu mazam mieste (!!!!!!!!!) ir mazai zinomoj,  saly. Tai taaip slegia.  Buciau nemacius kitokio gyvenimo, tikriausiai tokiu  minciu nebutu mano galvoj. Bet velu. As apsesta noro apsikeist su kai kuriais zmonem  vietomis ir naudotis progom. Sucks, kad mieste, kuriam gyvenu, mazai progu pazint nauju zmoniu. Gal del to, kad cia visi visus JAU pazista. Nu, su situo miestu viskas aisku. Bet kodel mano mama neuzsimano persikraustyt i didesni miesta ar sali? As nebuciau pries, mama, tikrai ne. Noriu tokio gyvenimo kaip filmuose. Aisku, kas nenoretu, bet man svaigsta galva vien pagalvojus, kiek galeciau turet. Belieka viltis, mano pasakiskas gyvenimas dar pries akis.