Where the hell is summer??

           Sakau šaltą heey visiems. Pagalvojus supratau, kad šita vasara osum, labai linksma, labai (per daug) šilta, labai spalvinga, labai nuotaikinga ir visokia kitokia inga. But people, nejaugi ji jau baigias? Dar buvau prisiplanavus x dalykų padaryt.. ji dingo? Seriosly, tik kai atšalo oras, pasirodė lietus ir netyčia žvilgtelėjau į kalendorių, apėmė siaubas. Visos linksmybės pasibaigė. Nebent jum linskma pažadintam žadintuvo (arba mamos klyksmo) per lietų vilktis mokyklon. I don't think so. Vėl ta rutina - mokykla, namai, mokykla, namai. Šeštadienis - yay, sekmadienis - not really yay. Ir vėl. Tai taaip užknisa :x  ir kodėl niekas iš mūsų miestelio drąsuolių nesugalvoja padegt mokyklos? Kadangi tai vienintelė gimnazija kazluos, chillintume dar bent  pusę metų. But dream on :c

How Funny Is Polly

         Hah, šiandien Paulė atidavė iiiilgai rašytą laišką. Štai viena iš mėgstamiausių ištraukų laiške:


Pakalbėkim apie TAVO būsimus vaikus. Turiu tau porą pasiūlymų dėl vardų, kad paskui su J  nenusigraužtumėt nagų.
a) Bonifacijus ir Teofredė. Bonifacijus toks elegantiškas, santūrus ir romantiškas vardas! Bet kuris vaikas juo didžiuotųsi. Dėl Teofredės net nesu tikra, ar toks vardas išvis egzistuoja, bet tai ne problema - jūs galėsit ją šaukt Teo arba Frede, koks platus pasirinkimas!
b) Gibraltaras ir Brangyla. Pamiršk. Net ir aš neduočiau šitų vardų.
c) Pranas ir Žibutė. Lietuviška, paprasta, meilu. Tavo stilius (šitoj vietoj prasidėjo mano klyksmas XDD)
d) Ainaras ir Milena/Vilena. Rinkis Mileną, jei nori, kad tavo dukra būtų maža blondinė ir turėtų draugę R su išsipūtusia grifka, rinkis Vileną, jei nori ją šaukt Vilenėle ir turėt žentą D.
Bet nesvarbu, kokį vardą pasirinktum, AŠ ir tik AŠ būsiu krikštamotė! Jokios G, jokios I. Aš. O podį sugalvok pati. Tik maldauju, ne D. Su juo viskas baigta.


Cha, tooobulas laiškas, kad ir kaip nenorėjai man jo duot, AČIŪ! Reikės maniškį kažkur giliai suieškot, nors dėl jo man trigubai gėda. :$

Sorry, neighbours!

            Is anksto perspeju, jei tu gyveni mano laiptinej, cia raso ne Viktorija. :DD
So, keletas priezasciu, kodel kartais noreciau kur nors pradangint salia gyvenancius zmones:

• Rukaliai. Kaip smagu vakare gulet lovoj skaityt knyga, kai pro praverta balkono langa uzuodziu gaivu vasaros kvapa.. WAIT, stop. Tokio dalyko dar neteko uostyt, thanks, kaimynai! Jiem negana terst savo organizma, reikia dar ir kitu. Viena karta isejau i balkona ir uzstaugiau: "KAS CIA RUKO???" Keista, atsakymo nesulaukiau.
• Muzika. Again, kaip smagu po ilgos dienos griut i lova ir ilsetis. Cha, you wish! Po keliu sekundziu dziaugsmo irgirstu zavu Dzordzes balsa ir nuotaika dingus. Dar vienas smagus dalykas - mano kaimynai, atrodo, pagyvene zmones, tikriausiai retkarciais uzsimano pabut siuolaikiski ir paleidzia dainas visu garsu. Thanks, bet man pakanka ir savos muzikos.
• Girtuokliai. Kazkada nemazai po vidurnakcio sulaukus 5 skambuciu i duris ir pro akute pamacius vos ant koju pastovinti kaimyna,  kilo ranka skambint policijai. Nuslopinau ta nora, ir dar po kokiu 3 skambuciu, girtasis draugas (neisivaizduoju, kaip) nuejo namo, o as miegot. Bet to jam pasirode per maza. Ryte, einant is namu, koja atsidure vemalu balutej. I'm glad, koja buvo kitos kaimynes, bet jai tai irgi nelabai patiko.
• Tvarka laiptinej. Dieve, kaip nekenciu to, kuris sukure ta kvaila laiptines slavimo grafika. Koks skirtumas, kad kruopsciai ja issluoju, po 10 minuciu ten dar daugiau purvo, nei buvo pries slavima. Bet ne, jei savo paskirtu laiku nesutvarkai visko, kas priklauso, sulauksi kandziu pensininkiu komentaru arba nuobodziu pamokslu, kad jaunimas siais laikais neatsakingas ir turi per daug laisvo laiko. Yeeeah, right.
• 
  
  Kaimynu sunys. Taaip, seimininkam jie meiluciai pupuciai, bet kai pamatau atbeganti urzgianti pabaisa ir isgirstu kaimyno komentara: "nebijok, nekanda", noriu nusaut abu. Viskas dar butu mazdaug pakenciama, jei tie super geri seimininkai sugebetu surinkt savo augintiniu reikaliukus. Nors jiem tikriausiai smagu grizus namo uzuost, kad visas namas dvelkia idomiu kvapu ir pamatyt, kad to priezastis yra keista mase ant batu padu.
• Dar viena creepy priezastis:
  
  
  
  

               Labai nuosirdziai tikiuosi, kad po mano rasliavu, nebus nuzudytas ne vienas zmogus ar suo, bet nieko nepazadu! :>

Silpnybės

         As, kaip ir visi kiti, turiu nemazai silpnybiu. Kaip (turbut) visiem aisku(kur nebus, kai turiu facebook'e 700 draugu ir esu siaubinga pagyrune), labar sedziu pas teti Londone, ir kai naktim nesimiega, galvoju apie ivairiausia shit. Praeita nakti skaiciavau dalykus, nuo kuriu mane krato siurpuliukas. Nemanau, kad paminesiu viska, ka buvau prigalvojus, bet here we go, silnybes cia ir Lietuvoj.

•  LONDONE

1. Drabuziu parduotuves. Sakykit man ka norit, bet esu apsigimus shopaholike. Jei vitrinoj pamatau ka nors, kas nera labai pasenusio ar brangaus, pamatysit, kaip as sypsausi, ir mano tetis raukosi.
2. Kosmetikos parduotuves. Nezinau, kas man pasidare, bet pradejau megt tepliotis visokias nesamones ant veido. NEE, dar netapau viena is tu kaip-as-atrodau panelyciu su tona pudros ant soliariumo nugairinto veidelio, ir duok Dieve, mane si ideja aplenks. Bet tikrai nieko neturiu pries skoninga makiaza. Be to, dazytis linksma. c: 
3. Poreles. Kai kur  nors parke pamatau sedint meiliai susiglaudusius senukus arba karstai besiglamonejancius paaglius (!!) taip ir norisi issitraukt fotoaparata ir uzstaugt Cheese! Bet nemanau, kad toks demesys man butu i nauda. Jei rimtai, su sypsena ziuriu i visas Londono poras ir stengiuosi per daug nepavydet, nes visos grazuoliuku merginos butu bent su melyne po akim.
4. Starbucks. Kai visi snekejo apie ta kavine, slapta norejau sukist jie i burnas po kojine. Niekaip nesupratau, kaip galima mylet prekes zenkla. Bet.. dabar stengiuosi lanku apeit ta kavine, kad neisleisciau pinigu and frappucino caramel cream (uz kavos puodeli Primarke iseina maikute) ar dar kokios dievisko skonio nesamones.
5. HMV. Man tikriausiai pamazu vaziuoja stogas, bet kiekviena karta kai einu pro HMV, griztu atgal, uzsuku vidur, issitraukiu Fall Out Boy disku ir kokias 20 minuciu stoviu su jais rankose. Am, tikriausiai man fob ne i nauda, nes po to jauciuosi kaip zombis, galvoj kaupiasi mintys, kad man REIKIA tu disku, o akyse asaros, nes jie isiro kaip grupe ir beveik nera sansu, kad jie gris. Anyways, kai suimu save i rankas, ieskau ir kitu megstamiu grupiu albumu, ir stengiuosi nieko nepirkt galvodama, kad viska ko reikia turiu kompe..
6. Anglu kalba. Ji tokia super mega ultra nuostabi, ir zmones cia sneka su tobulu akcentu, todel  man nenusibostu tiesiog sedet ir visa diena klausytis. Taciau sneket su manim angliskai nepatartina, nes mano atsakymas i visus klausimus buna maybe, o kai man ka nors pasakoja, visada linkcioju ir sypsausi. Bet labai neteiskit, nes kol neisgirdau, kokiu greiciu jie kalba irgi maniau, kad viska suprasiu. Deja.

•   LIETUVOJ

           Kadangi gyvenu tokiam famous ir large miestely, pavadinimu Kazlu Ruda, drabuziu cia nusipirkt man nelabai eina. Nu, nebent noriu but panasi i zvonke, bet patikekit, as nenoriu. Kosmetika cia tokios kokybes, kad po keliu dienu tave pavers 30-mete, kai tau 15. Nei apie Starbucks, nei apie HMV cia zmones nera girdeje. Nebent tie laimes kudikiai, kurie dar iskisa nosi is Lietuvos arba naudoja interneta ne tik oniukei. Angliskai vietiniams geriau nekalbet, nes prisiekiu, drasko ausis marijampolietiskas akcentas (vargu, ar as kitokia), bet vel slovinami tie, kurie sugeba interneta naudoti kilniems tiklams, t.y. saugot kitu zmoniu klausai. Patikekit, vos ant koju bepastovintys, uz parankiu susikibe bedanciai girtuokliai taip pat neprivercia nusisypsot. So, kazluose silpnybiu reikia gerai paieskot. Bet, kai apsiprantu su gyvenimu ten, mane dziugina mazos smulkmenos, kurios kitiem zmonem tikriausiai pasirodytu juokingos.

EMO mintys

             Kai buvau mazesne, svajojau, kokia busiu populiari, kiek daug turesiu draugu ir panasiai. Kai paaugau, igijau kelis tikrus draugus, grupele tiesiog geru pazistamu, buvau labai  laiminga ir patenkinta tuo, ka turiu. Dabar gerai susimasciau, ir supratau, kad.. velniop, noriu turet galybe draugu. Ne draugiu, o draugu. Nenoriu daug galvot apie tai, nes tik dar labiau nervinuosi, bet ta mintis vis iskyla ir neina galvot apie nieka kita. Noriu noriu, labai noriu. Bet gyvenu mazam mieste (!!!!!!!!!) ir mazai zinomoj,  saly. Tai taaip slegia.  Buciau nemacius kitokio gyvenimo, tikriausiai tokiu  minciu nebutu mano galvoj. Bet velu. As apsesta noro apsikeist su kai kuriais zmonem  vietomis ir naudotis progom. Sucks, kad mieste, kuriam gyvenu, mazai progu pazint nauju zmoniu. Gal del to, kad cia visi visus JAU pazista. Nu, su situo miestu viskas aisku. Bet kodel mano mama neuzsimano persikraustyt i didesni miesta ar sali? As nebuciau pries, mama, tikrai ne. Noriu tokio gyvenimo kaip filmuose. Aisku, kas nenoretu, bet man svaigsta galva vien pagalvojus, kiek galeciau turet. Belieka viltis, mano pasakiskas gyvenimas dar pries akis.

                   

London, here I come

      When I first came to London I was about 10 years old. Before I was coming I thought like: "London? It can’t be anything special". And then I came here. The first thing that I’ve noticed was: "wow. There are so many black people." I remember that clearly. I said it out loud and my dad was like "shut up, don't be rude". Since then I respect them, because they are people, just like me. Anyway, it was winter and it surprised me because I felt like it was autumn. No snow, no ice, no cold and no coats, just little jackets, some people wore t-shirtS. I was shocked, but dad was like „it’s okay, every winter here is like that. Snow for us is a surprise". Third thing that made me feel weird - was people's culture. They don't look at you like at alien if you speak the language they don't know. When they saw me smiling, they smiled too. I thought "How can they do like this all the time? Aren't they tired of smiling?" That was so damn right. Other thing was SHOPS. So many colorful lights for a kid were too good to be truth. Then I didn't really think about the fashion and how I look. I was just obsessed about those beautiful things around me. I didn't notice, how quickly that week ran. Few weeks or even months I was obsessed about London, but I had to live my life in Lithuania so London was just a great memory. 
               The second time was even greater. I growed and came here for my own (the first time I’ve flown with my aunt). I was very tired, so I came and went to sleep. I remember when I woke up in the morning and I couldn’t remember where I am. When I had seen my dad I was so super happy and couldn’t believe I was there again. That time was different because I wanted be like those people, I tried to wear the clothes they were wearing and other things. That time I came there for 2 weeks but that was too short time to feel the real London's life.
           Third time I’ve traveled by the bus. It was so freaking terrible. It was a super hot summer, there was no air-conditioner, the toilet was always kept by someone and I couldn't sleep. That journey has lasted for about 20 hours and I was so tired and weak. When I came to London and got out of that damn bus I didn't think about anything else like "I'm finally outside". And when I met my dad and we went to the city I became bouncy and couldn't stay in one place. It was like "London, here I come again!" It was awesome. I’ve visited some popular places and I was so happy that I met new people (mostly dad's friends) and I’ve learnt English better. The journey to Lithuania was better because it wasn't so hot but it was still so long. But I came home with new impressions about London and I couldn't wait to come here again.
           Now it's a fourth time. I'm here for about 3 weeks and it's so weird that writing in English is so easy. I’ve started to speak better (all the dad's friends said that) and I'm glad. I'm happy with all these things here: like friendly people, all the shops, amazing parks and buildings. I really miss my family, friends and all the stuff in Lithuania, but I feel like here is my home too. It feels like I'm always welcome here and I belong here. Now I feel the real London's life, I don't rush, don't complain. It looks like only here life can be so perfect. It's so different if comparing with Lithuania and that isn't good because when I come home I see the differences between cultures here and there. But for now my home isn't here even if I want this so but so let's don't forget our friends and family in a hometown!
                
                   xoxo, Fall Out Girl

Tolerate the innovation!

        Kodel siais laikais taip sunku issiskirt is minios ir but kitokiu? Visi mes norim buti savaip idomus, taciau patys nejauciam, kaip tampam viena mase. Kad ir ka darytum, atsiras norinciu daryt ta pati ir tavo idejai galas. Buna ir atvirksciai - norim naujoviu, o kai (tarkim) mados pasauly atsiranda koks nors naujas ir neiprastas daikciukas, net gerai apie ji nezinodami, keikiam kiek istengiam. Taip iseina, kad norim issiskirt, taciau vistiek griztam prie senienu? Pvz. dabar laabai madingi visi vintage ir retro daikciukai: sukneles, sijonai, akiniai ir panasiai. Tikriausiai abejingu jiems atsiras nelabai daug. O mazdaug pries 2 metus australu batu kompanija "Ugg" i mados pasauli inese naujus batus. Taip, jie vis dar populiarus visam pasauly, taciau kodel atejus i mokykla, isgirstu fraziu like "Paziurek i jos batus, is kur ji tokius istrauke?" Tada tiesiog norisi pasakyt, kad atsitoketu ir tiesiog daugiau pasidometu apie juos. Aisku, jiem patogiau visiem vienodai vaiksciot apsiadidavus, ir tiesiog but tokiems, kaip visi. O kai pamato gatvej koki nors panka, buna:  "paziurek, kokie jo plaukai ir batai, kiek jis turi auskaru ir apyrankiu". As asmeniskai gerbiu, sugebancius issiskirti, ignoruoti kitu poziuri ir tiesiog gerai jaustis. Kad ir kaip bebutu, lietuviai liks lietuviais, tokia ta musu tauta. Seniai praradau vilti, kad jie atkreips demesi i kitu saliu kultura ir truputi susiprotes. Na, nesistengsiu nieko pakeisti, o pradesiu nuo saves. Nes as sakau dideli TAIP naujovems ir siulau jums i originaluma ziureti su siokia tokia pagarba :>

xoxo, Fall Out Girl

Let's create a Fairytale together!

                 Siandien vaiksciojau Ealingo parke ir mano akys nukrypo i viena porele ant suoliuko. Jie atrode tokie mieli, jauni, isimyleje ir laimingi. Tikiuosi nesimate, kad labai spoksau, bet tikrai negalejau atitraukt akiu nuo ju. Tik veliau supratau, kaip pavydziu tai merginai, kad ji turi tai, apie ka as tik svajoju. Bet tai nesugadino mano nuotaikos, tiesiog stengiausi dziaugtis kartu su jais ir tiketis, kad artimu metu ju vietas pakeisiu as ir mano Princas, kurio dar nesutikau..


                                                                                                             xoxo, jealous Fall Out Girl

Piece of my SuperBoringLife

        Hey guys! Is anksto atsiprasau uz:

•  Lietuvisku raidziu nebuvima - tecio kompiuterio kalte.
•  Iterpiamus angliskus zodzius - kazkoks kvailas iprotis (?)
•  Rastas klaidas - vis delto vasara
•   Ziovuli skaitant - my bad..

      So. Norejau pasidalinti dalykais, kurie praskaidrina mano SuperNuoboduGyvenima. Let's do this.

1. MUZIKA. Rr, kai po ilgo laiko pasiklausau mylimu dainininku balsu, jie man kaip ledai karsta vasaros diena. Atgaiva ausims, isn't it? Tikriausiai nemazai zmoniu mano, kad mano musikos skonis yra.. tiksliau pasakius, jo nera. BET mano mylima muzika dziugina mane kiekvienam mano zingsny. Klausau jos kaip imanoma dazniau ir klausydama soku, dainuoju ir atsipalaiduoju. Klausausi visko, nuo popso iki sokiu muzikos, bet dievinu  rock, pop rock, punk, indie ir etc. Ir VISAIS imanomais organais nekenciu metalo (ar tai vis dar muzika?), klasikos (yra keli geri kuriniai, bet manau, kad muzika turi verst sokt, o ne miegot) ir labai banalaus popso (kai visokios blondines dainuoja tik tam, kad isreklamuotu balso tvarkymo programas). Vieninteliai, kurie privercia mane drebet, yra Fall Out Boy. Dievinau, dievinu ir dievinsiu, jie tobuliausia grupe man. <33
2. PAULE. Tai pagerintas mano klonas, naujesne mano versija, like vika.3 XD Just kidding, maziausiai is 10 zmoniu girdejau, kad mes vienodos. Yeah, buna situaciju, kad elgiames vienodai, bet pople, tai neimanoma. Kam neaisku - Paule yra bff, b, f ir panasiai:D Ji mano sese all the ways.
3. DAIKTAI. Tiksliau, drabuziai. Vertinu ir tikrasias vertybes (aukletojos nuopelnas), bet gavus kelis drabuzelius likusia dienos dali mano veida iskreipia plati sypsenele (kurios geriau niekam nematyt). Ir siaip, mano kambarys daznai buna uzverstas ivairiais nereikalingais, bet mielais ir man brangiais daikciukais, kuriuos kartas nuo karto mama megsta pranaikint and I hate it.
4. KNYGOS. Ach, kaip gera vakare atsivert koki nors literaturos perliuka. Anksciau garbinau visu numyletaji Saulelydi, bet kai visi pradejo apie ji kalbet, man jis kazkaip nublanko. Nors vis dar laukiu naujausio filmo ir Uztemimas paliko dideli ispudis, bet man knygos visada geresnes, nei filmai. Siuo metu labiausiai megstu turbut ''Keliautojo Laiku Zmona''. Ta knyga parasyta tookiu geru stilium, lyg kazkas sedetu salia ir man viska pasakotu. Tikrai gera knyga, nors vietom ir nesupratau, bet tikrai rekomenduoju. Dar labai geros buvo Anne Cassidy knygos "Ieskant Dzei Dzei" (ja skaitant krete siurpas, ji tookia gera,jei megstat knygas, paskaitykit butinai), "Dingusi Dzude" (taip pat labai patiko) ir "Melyni laiskai" (irgi super). Pamilau ta autre vien del siu knygu. Aisku, esu skaicius ir daugiau, daug daugiau, bet sitos isimntiniausios.
5. TINKLINIS. Geriausias zaidimas, koki man imanoma zaist XD Jis toks..tobulas, nemoku papasakot. Zaisdama ji niekada nepavargstu, kaip tik atsipalaiduoju ir mano smegenys neisnesa, kaip galima jo nemegt. Noreciau daugiau sportuot, bet neturiu tiek valios prisiverst :/
6. FOTOGRAFIJA. Nesu tobula fotografe ir neturiu tobulo fotoaparato, bet kai paciumpu tecio Nikon'a ir iseinu ir parka, grizus susilaukiu pagyrimu ir tai vercia mane fotografuot daugiau, dazniau ir noret profesionalaus fotoaparato - visos viltys i SuperSweetSixteen.

 

Siam kartui pakaks. Visi sitie dalykai mano dienas daro pakenciamas, kai uz lango lietus, kai draugai kaimuose, arba kai mano nuotaika mane zudo. Kai sie dalykai nepadeda, stengiuosi sau susigalvot kokios veiklos, kaip piesimas, zurnalu karpymas, sienu klijavimas, maisto darymas (pavojinga), filmu ziurejimas, drabuziu matavimasis ir maivymasis pries veidrodi arba tiesiog tinginiavimas minkstoj lovoj.