thoughts, how dare you?

                    Vakar vakare prieš užmigdama kažkaip netyčia pagalvojau, kad būtų gera susapnuot kokį nors neįmanomą sapną, kuriam viskas gerai, mylimas žmogus pašonėj ir jokių blogų minčių. Kadangi tada dar nesuvokiau, kad man tai blogai baigsis, mano kūnas išpildė prašymą ir kokias 10 min., nors ir miegodama, buvau malonioj ekstazėj. Bet tada, žinoma, viską nutraukė rytas. Pabudus dar kelias minutes gulėjau lovoj su šypsena veide ir maloniais virpuliukais kažkur giliai. Bet vos tik suvokiau, kad tai buvo sapnas, ir kad dabar viskas kitaip, ir kad taip niekada nebus, ir kad tai tikriausiai net neįmanoma... Ech, tikrai labai blogas jausmas. Dabar tenka iš naujo viską permąstyt ir suprast, ko iš tikrųjų noriu, ko man tikrai reikia ir ką galiu gaut. Taigi, mano draugiškas patarimas - atsargiau elkitės su norais, nes asmeniškai man jie sugadino savaitgalį...