Šlamštas mano galvoj, šlamštas ir bloge

 Kaip seniai čia lankiausi! Gal ir gerai, nes vėl atsirado rašymo noras. Rašymas tapo dalele to, kas užpildo nuoboodžią kasdienybę. Tik tas rašymas labai jau neaiškios formos; visur kur papuola ir neaiškūs, beprasmiai sakiniai. Bet anyways, man to reikia ir dažnai tai užpildo kažkokią keistą tuštumą viduj.Tai va. Išvis, pastaruoju metu labai užsimaniau  sukurt ką nors reiškingo. Nežinau, kokia forma, tiesiog kažką daryt, kurt. God, iki meno mokyklos atidarymo dar metai. Tikiuosi, bent ten pavyks išsireiškt. Nes dabar blaškausi, galvodama, kad esu ir kuo noriu būt. Error, per dag protingi sakiniai man. Kaip kažkas sakė, kad man svarbu tik gražūs drabužiai ir populiarumas. Kažkas, kas visiškai manęs nepažįsta, ir nenutuokia, kad dedas mano galvoj. O ten tiesą pasakius, jovalas. Visokių minčių, jausmų, planų, nuomonių mišinys. Kartais pačiai sunku susigaudyt ir susikaupt. Žinau, kad nėra nė vieno, kuris visiškai mane pažinotų. Labai gerai pažįsta geriausi draugai, tačiau dažnai galvoju viena, o darau kita. Kažkaip instinktyviai, net nenorėdama to. Bet net nesu tikra, ar noriu, kad kas nors visiškai mane pažinotų. Su patirtim atėjo nepasitikėjimas žmonėm. Iš vienos pusės, džiaugiuosi ta patirtim. Dabar nebesu ta naivi mergaitė,kuri kažkada tavim tikėjo...LOL. čia per žiauriai. Soo, dabar tiesiog lauksiu įkvėpimo kažkam naujam. Gal piešiniui, gal straipsniui, gal dar kam nors. Man tiesiog REIKIA kurt. Tikiuosi, man tai į naudą. Kuo daugiau kūrybos.